Įprastame tekste rankos keičiasi maždaug kas antrą raidę. Viena ranka gali pasiruošti kitam judesiui, kol kita dar spaudžia, ir būtent šis kaitaliojimasis daro rašymą greitą.
Tačiau kai kurie žodžiai visiškai tenka vienai rankai. Tada kaitaliojimosi nėra, ir kiekvieną judesį iš eilės turi atlikti ta pati ranka.
kairė: vasara dešinė: žmonių
Tokie žodžiai išeina lėčiau, ir juose daroma daugiau klaidų. Jie taip pat yra sąžiningiausias matas, kokį turi: jei viena ranka mažiau išlavinta, tai čia išryškėja iš karto, nes kita ranka jai padėti negali.
Kai skirtumas didelis, treniruok atsiliekančią ranką, o ne abi po lygiai. Dažniausiai tai kairioji, ypač jos bevardis ir mažasis pirštas.
Lietuviškos raidės skaitmenų eilėje taip pat priklauso vienai rankai: ą, č, ę, ė ir į kairei, š, ų, ū ir ž dešinei. Todėl „tęsė“ yra kairės rankos žodis, o „už“ ir „žmonių“ dešinės.
Pratime sumaišyti abiejų rankų žodžiai. Stebėk, kuri ranka tave labiau stabdo. Priešingą atvejį, kai rankos keičiasi po kiekvienos raidės, rasi kitoje pamokoje.